• Slide image one
  • Slide image four
  • Slide image two
  • Slide image five
  • Slide image six
  • Slide image seven
Algimantas Antanas Kubiliūnas PDF Email

Tenka išgirsti pasakymą, kad kūryba yra paslaptis. Tai gana banali mintis. Ne kūryba, bet žmogaus vidinis, emocinis pasaulis yra paslaptimi aplinkiniams, o neretai ir pačiam individui. Kai kuriems žmonėms jų vidinis pasaulis veržiasi į paviršių, prašosi išsakomas, išreiškiamas. Tai, tikriausiai, ir yra akstinas kūrybai. Aš gyvenu jau taip ilgai, kad nei iliuzijų, nei motto... Bet man atrodo, kad gyvendamas supratau tiesą, jog žmogus savo kūryba prieš visą pasaulį yra nuogas, visiškai nuogas. Tik reikia mokėti klausyti ir girdėti. (A.K.)

Kompozitorius Algimantas Antanas Kubiliūnas gimė 1939 m. birželio 25 d. Utenos rajone, Užpalių valsčiuje, Galinių kaime. Aplinkybėms susiklosčius, kompozitorius didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaune ir sako, kad dvasioje taip ir netapęs kauniečiu. Tačiau būtent šiame mieste gimė svarbiausi jo muzikiniai kūriniai. Kompozitorius daug metų dirbo pedagoginį darbą (Kauno J.Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla, vėliau – J.Gruodžio konservatorija). Kompozicijos pagrindų pas A.Kubiliūną mokėsi dabarties kūrėjai A. Bružas, Z. Bružaitė, K.Bieliukas, A.Klova, A.Remesa, N.Sinkevičiūtė-Kriūnienė, D. Rokaitė-Dženkaitienė, G. Samsonas. Kompozitorius buvo vienas iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto įkūrimo entuziastų, muzikos teorijos dalykų dėstytojas, docentas. Kelis dešimtmečius aktyviai reiškėsi miesto kultūriniame gyvenime rašydamas straipsnius kultūrinėje žiniasklaidoje ir dienraštyje „Kauno tiesa“ (vėliau – „Kauno diena“). Pirmame šio amžiaus dešimtmetyje kompozitorius A.Kubiliūnas pradėjo rašyti literatūrinius kūrinius – noveles, etiudus. Pastarieji atgulė knygoje „Svirčių godos“.  Kompozitorius apdovanotas Kauno Santakos III laipsnio Garbės ženklu ir šventai tiki kauniečio poeto Algimanto Mikutos vieno eilėraščio žodžiais: „...kuo ilgiau gyvensi, tuo daugiau tylėsi...“

Nors kompozitorius Algimantas Kubiliūnas sukūrė keletą vokalinių ciklų balsui su instrumentiniu pritarimu, kūrėjo muzikoje beveik be išimties sutinkama tik kamerinė instrumentinė muzika įvairiems instrumentiniams ansambliams. Ankstyvuosiuose kūriniuose įtaką darė liaudies muzika, paskutiniuosiuose - imta intensyviau naudoti šiuolaikines išraiškos priemones: griežtai fiksuotos ir kontroliuojamos aleatorikos, melodijos ir sonorinių sluoksnių epizodiškus gretinimus. Kūriniai emocionalūs, tačiau lakoniški savo pavadinimais (Muzika, Pjesė, Rečitatyvas, Skerco ir kt.), kurie atitraukti nuo programinių aliuzijų, siūlomų vaizdinių iliustracijų ir kartu byloja apie prielankumą grynosios muzikos sampratai bei racionaliai suvaldytą kompozicinę dramaturgiją.  

Reikšmingesni paskutinių metų kūriniai:

AKIMIRKA (2013 m.) klarnetui, altui ir fortepijonui

KONTRASTAI (2012 m.) klarnetui, altui ir fortepijonui

REFA (2011 m.) altui ir fortepijonui

VARIJACIJOS STYGINIŲ KVARTETUI (2011 m.)

TOKATA (2009 m.) dviems fortepijonams

Papildomos nuorodos:

http://kmb.kvb.lt/

www.mic.lt