• Slide image one
  • Slide image four
  • Slide image two
  • Slide image five
  • Slide image six
  • Slide image seven
Alina Ramanauskienė PDF Email

Mene vertinu intelektualumo ir estetiškumo jungtį. Jei jos nėra, senamadiškai klausiu – kodėl? (A.R.)

Muzikologė Alina Ramanauskienė gimė 1957 m. gruodžio 22 d. Kaune. 1975 m. būsima muzikologė baigė Kauno J. Naujalio meno mokyklą, o nuo 1980 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Adeodato Tauragio klasėje. Baigusi studijas grįžo į gimtąjį miestą ir iki šių dienų (jau daugiau kaip 30 metų) dirba pedagoginį darbą Kauno J. Gruodžio konservatorijoje ir J. Naujalio muzikos gimnazijoje, kuriose dėsto muzikos istorijos kursus. Prisistatanti kaip ketvirtosios kartos kaunietė, muzikologė yra tikra savo miesto patriotė. Alinos Ramanauskienės vardas prasmingai siejamas su dienraščio „Kauno diena“ kultūriniu priedu „Santaka“, kuriame jau daugelį metų publikuojami jos straipsniai. Už tokią veiklą muzikologė buvo pelnytai apdovanota Trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklu, minėtame dienraštyje ilgus metus muzikologė reiškėsi kaip pagrindinė miesto muzikinių įvykių recenzentė. Todėl kūrybinė Kauno bendruomenė dažnai Aliną Ramanauskienę vadina Kauno muzikinio gyvenimo metraštininke. Muzikologės straipsniai buvo yra spausdinami žurnaluose „Nemunas“ (dabar – savaitraštis), „Muzikos barai“, „Bravissimo“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“ (dabar – žurnalas), „Septynios meno dienos“, dienraštyje „Lietuvos rytas“. Per savo profesinės veiklos metus Alina Ramanauskienė spaudos leidiniams yra pateikusi daugiau kaip 600 straipsnių, anotacijų, recenzijų. Muzikologė – ne tik nuolatinė Kauno valstybinės filharmonijos koncertų lankytoja, bet ir festivalių bukletų sudarytoja, puiki koncertų vedėja ir pašnekovė.

Alinos Ramanauskienės muzikologijos kraitėje – didžiulis pluoštas gyvų liudijimų ir svarstymų apie Kaune vykstančius muzikinės kultūros procesus, į kuriuos telpa kūrėjas ir atlikėjas, premjera ir ne vieną kartą skambėjusio kūrinio interpretacinė įžvalga, publicistika bei kritika. Būdinga Alinos Ramanauskienės rašymo maniera – mintis reikšti paprasta, tačiau gyva, emocionalia ir turtinga kalba. Daugelis muzikologės atradimų, vertinimų atsispindi kompozitorių ir atlikėjų kompaktinių plokštelių lankstinukuose, internetinių puslapių svetainėse.

Reikšmingesni paskutinių metų darbai (publikacijos):

JUBILIEJINIS MOSTAS (dirigento Juliaus Geniušo 50- mečiui; „Bravissimo“, 2012 m. Nr. 5-6)

AUKSABALSĖS DEBIUTAS ISTORINĖJE SCENOJE (apie solistės L. Gubaidulinos debiutą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre; „Bravissimo“, 2011 m. Nr. 5-6)

IŠGIRSTAS IR IŠJAUSTAS LIUČIJOS SIELVARTAS (apie G.Donizetti operos „Liučija di Lamermur“ premjerą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre; „Lietuvos scena“, 2011 m. Nr. 3-4)

ANSAMBLIO POJŪTIS ĮGIMTAS KAIP AKIŲ SPALVA (apie smuikininkus Vilhelmą Čepinskį ir Pavelą Bermaną; „Muzikos barai“, 2004 m. Nr.4-5)

GEROS ŠIRDIES MUZIKA (apie kompozitorių Algimantą Kubiliūną; „Nemunas“ 2004 m. Nr.1)

KŪRYBOS PLAČIAME LAUKE (apie kompozitorę Zitą Bružaitę; „Nemunas“, 2002 m. Nr. 11-12)