• Slide image one
  • Slide image four
  • Slide image two
  • Slide image five
  • Slide image six
  • Slide image seven
Dalia Kairaitytė PDF Email

Einu keliu, kurį pramynė kiti, bet eidama ir klausydamasi kitų, visuomet ieškau, pasirenku sprendimus, artimus mano dvasinėms vertybėms. Man kūryba - ne žirgų lenktynės: kas greičiau, kas daugiau, kas pirmas ... Tai ir įsirašymas, ir užrašymas, ir nesibaigiantis savęs identifikavimo procesas. Geras muzikos kūrinys visuomet turi jutiminį sąlytį su žmogaus pasauliu, o kadangi tas pasaulis didelis ir labai įvairus, tai todėl ir muzikos „raštai" - tokie margi. Ir nėra mūsų Žemelėje stebukladario, kuris galėtų neklysdamas reitinguoti kūrėjus ir jų kūrinius. Tai padarys būsimasis Laikas, kai visos reikšmės savaime nusistovės lokalioje erdvėje. Gal būt todėl stengiuosi laikytis atokiau nuo galios bei apdovanojimo centrų - savotiškos kreivų veidrodžių karalystės. (D.K.)

Kompozitorė Dalia Kairaitytė gimė 1953 m. sausio 17 d. Tytuvėnuose, girininko šeimoje. Pirmieji vaikystės metai, prabėgę miškų ir žydinčių pievų apsuptyje, ir buvo toji pradžia, kuri įsirašė į visą tolimesnį kompozitorės gyvenimą. Muzikos mokytis pradėjo Šiauliuose, vėliau Kauno J.Gruodžio konservatorijoje. 1975 - 1980m. studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Muzikos akademija), prof. Ed. Balsio kompozicijos klasėje. Po studijų dirbo muzikos redaktore Lietuvos Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, o nuo 1991m. dėsto muzikos teorines disciplinas Kauno J.Gruodžio konservatorijoje. 1987m. tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nare, 1994 - 2001m. buvo LKS Kauno skyriaus vadovė. Jos iniciatyva nuo 1997 m. Kaune pradėtas rengti kasmetinis naujos muzikos festivalis Iš arti". Kompozitorė nevengia ir muzikologinių darbų: yra parašiusi apie 60 straipsnių įvairiais muzikinio gyvenimo klausimais, veda teminius vakarus Kauno menininkų namuose, dalyvauja miesto kūrybinės bendruomenės kultūrinėse akcijose.

Dalios Kairaitytės kūrybiniame bagaže - vokalinė, chorinė, kamerinė ir orkestrinė muzika. Joje natūraliai dera racionalumas ir poetinė muzikos prigimtis. Šviesi melancholija, neretai perauganti į dramatiškus epizodus, sudaro ryškią opoziciją bravūriškiems, humoro kupiniems muzikiniams vaizdams. Svarbiu muzikinės kalbos komponentu išlieka tonaliai aiški melodinė intonacija, iš kurios auginama polifonizuota faktūra. Muzikos emocionalumą lemia disonansais neperkrauta harmoninė kaita ir už žmogaus suvokimo ribų neišeinanti ritmo įvairovė. Daugelyje kompozicijų naudojamas stilistinio kontrasto principas, kaip vienas iš formos dinamizavimo veiksnių. Žvelgiant į visą kompozitorės kūrybą, matomi tam tikras prieraišumas turiniui, kompozicinei tvarkai, vengiama kraštutinio eksperimentavimo ir išorinio blizgumo. Šių dienų technologizuotoje, neretai agresyviai brutalioje aplinkoje D.Kairaitytės kūryba žavi klausytoją savo natūralia emocine raiška ir poetizuoto skambesio grožiu.

Reikšmingesni paskutinių metų kūriniai:

LABIRINTAI (2012 m.) styginių kvartetui

TVANAS (2011 m.) poetorija simfoniniam orkestrui

POST TENEBRAS LUX (2009 m.) fortepijoniniam kvartetui

REGĖJIMAS IN LEE ŠVIESUS  (2008 m.) fleitai, altui, klavesinui ir lūpinei armonikėlei in G

KAI PAUKŠČIAI PALIEKA NAMUS (2007 m.) elegija altui ir orkestrui

Papildomos nuorodos:

www.kmb.lt  

www.mic.lt