FESTIVALIO PRELIUDAS
Lapkričio 22 d., sekmadienis, 16 val.
Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Nepriklausomybės a. 14)

LIETUVOS VALSTYBINIS PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS „TRIMITAS“
Meno vadovas – Algirdas Budrys 

KAMERINIS CHORAS "TE DEUM"
Vadovas - Audrius Petrauskas

Eduardas Balsys Trys fragmentai iš baleto „Eglė žalčių karalienė“: 
„Eglė ir Žilvinas“, „Undinėlė“, „Joninės“ (skiriama kompozitoriaus 90-osioms gimimo metinėms)
Vladas Švedas Koncertas – poema vargonams ir pučiamųjų sekstetui (2009, premjera)
Algirdas Klova „Prisikėlimo kantata“ pučiamųjų kvintetui, vargonams ir chorui
Vytautas Laurušas „Prière“ (Malda, 2009, premjera)
Giedrius Svilainis „Miestelėnai“

Solistai: Algirdas Budrys (klarnetas), Renata Marcinkutė (vargonai)
Dirigentas - Vytautas Lukočius

LIETUVOS VALSTYBINIS PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS „TRIMITAS“ savo veiklą pradėjo 1957 m. kaip Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko muzikinis kolektyvas. Orkestras ypač sustiprėjo prie dirigento pulto stojus R.Balčiūnui (1964). Nepaprasta vadovo energija, iniciatyva ir talentas išugdė dabartinį orkestrą, kuriam 1966 m. buvo suteiktas “Trimito” vardas, o 1971-aisiais - valstybinio muzikinio kolektyvo statusas. „Trimitas“ pelnė didžiulį populiarumą šalyje ir užsienyje, laimėjo prestižinius apdovanojimus festivaliuose Anglijoje, Olandijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur. Tokią tarptautinę sėkmę lemia aukštas orkestro profesinis lygis, įvairus ir įdomus repertuaras, ryškus teatrališkas išpildymas. Kiekvienais metais savo gerbėjams “Trimitas” pateikia originalias koncertines programas. Orkestras įrašė 12 plokštelių, 9 audiokasetes, 9 kompaktines plokšteles, per 200 kūrinių į Lietuvos radijo fondus.
Nuo 2008 m. „Trimitui“ vadovauja Romualdas Barvainis, meno vadovas - prof. Algirdas Budrys.

KAMERINIS CHORAS "TE DEUM" susibūrė 1990 m. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Astos Vištakytės-Armonienės iniciatyva. Choras giedodavo Lietuvos miestelių bažnyčiose atlaidų, primicijų ir kitų religinių švenčių metu. 1992 m. kolektyvas dalyvavo Jaunimo dienose, kurios vyko Lenkijoje, Čenstochovoje, kai čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II. 1996 m. vadovavimą chorui perėmė Audrius Petrauskas. Nuo 2003 m. kolektyvas gieda Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje sumos metu. 2004 ir 2007 m. „Te Deum“ tapo laureatu sakralinės muzikos konkurse „Cantate Domino“. 2006 m. Kauno kultūros centre bei Rotušės aikštėje (Kauno dienų šventėje) koncertavo su Kauno karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestru. 2009 m. choras sėkmingai pasirodė Lietuvos televizijos konkurse „Lietuvos balsai“ ir dalyvavo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“.

ALGIRDAS BUDRYS studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1957-1963), stažavo Sankt Peterburgo konservatorijoje (prof. V.Genslerio ir prof. Karsavino klasėse), vėliau – Paryžiuje, pas garsųjį klarnetininką J.Lancelot. A. Budrio kūrybinė veikla intensyvi ir įvairialypė: per 45 metus (koncertuoja nuo 1958) sugrota per 2000 solinių ir kamerinių koncertų, gastroliuota Sovietų sąjungos pagrindinėse salėse, daugelyje Europos ir pasaulio šalių (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje). Nuo 1963 m. klarnetininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra pučiamųjų instrumentų katedros vadovas (nuo 1976 m.) ir profesorius (nuo 1985m.). Klarneto virtuozo A. Budrio atlikėjiška ir pedagoginė veikla įtakojo pučiamųjų instrumentų suklestėjimą Lietuvoje; šio muziko vardas yra minimas tarp 40 – ties geriausių pasaulio klarnetininkų.

RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo fortepijoną (prof. J. Bialobžeskio klasė) ir vargonus (doc. V. Survilaitės klasė). 1991-1992 m. stažavo Zalcburgo aukštojoje muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje „Mozarteum“ (prof. Heribertas Metzgeris), vėliau tobulinosi meistriškumo kursuose pas žymius Europos vargonininkus: Jeaną Boyer (Prancūzija), Zsigmondą Szathmary (Vengrija), Janą Laukviką (Vokietija), Guy Bovet (Šveicarija), Margaretą Philips (Didžioji Britanija), Ralphą Gustaffsoną, Hansą Helsteną (Švedija), Kamielą D'Hooghe, Raymondą Schroyensą (Belgija). Nuo 1991 m. Renata Marcinkutė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 
Vargonininkė koncertuoja solo bei įvairių ansamblių sudėtyse, kasmet dalyvauja muzikos festivaliuose („Musica sacra“, Šv. Kristoforo vasaros festivalis, Nidos vargonų muzikos festivalis). 2001 m. Renata Marcinkutė buvo pakviesta groti tarptautinio Vargonų ir kamerinės muzikos festivalio pradžios koncerte Volštyne (Lenkija). Menininkė yra koncertavusi Austrijoje, Baltijos šalyse, Belgijoje, Čekijoje, Italijoje, JAV, Lenkijoje, Šveicarijoje. 

EDUARDAS BALSYS (1919 – 1984) - vienas talentingiausių pokario kartos kompozitorių. Jo kūrybos metai praėjo sovietų diktatūros laikotarpiu; nepaisant to, E. Balsio muzika išsiskyrė menine verte ir išliko įtaigi, žavinti polėkiu bei temperamentu. Kompozitorius ,7-ojo dešimtmečio stilistinio lūžio lyderis, turėjęs didžiulės įtakos postalininiam lietuvių muzikos atsinaujinimo procesui, priskiriamas nuosaikiems modernistams. Svarbiausia jo kūrybos dalis - stambios formos kūriniai: baletas „Eglė žalčių karalienė“ (1960), opera „Kelionė į Tilžę“ (1980), oratorijos, koncertai. Balsys buvo vienas rimčiausių orkestruotės meistrų Lietuvoje, be to, puikus kompozicijos pedagogas, išugdęs daugybę šiandien žinomų kūrėjų bei muzikologų. Kompozitorius glaudžiai bendradarbiavo su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“, šiam kolektyvui aranžavo savo baleto „Eglė žalčių karalienė“ muzikos fragmentus. 

VLADAS ŠVEDAS (g. 1934 m.) – vienas produktyviausių Lietuvos kompozitorių. Jo kūryba gausi tiek kiekybės, tiek žanrų įvairovės aspektu: 12 simfonijų, 3 operos, 6 vokalinės-simfoninės poemos, 17 instrumentinių koncertų, 27 sonatos, 9 vokaliniai ciklai, 2 fortepijoniniai kvintetai, 8 kvartetai, 4 kvintetai, daugybė instrumentinių ir vokalinių miniatiūrų. Vl. Švedo muzikos stiliui didelės įtakos turėjo lietuvių liaudies dainos, M.K. Čiurlionio kūryba ir pasaulėjauta, modernistinės XX a. meno kryptys. Kompozitorius išradingai naudoja serijinę techniką, aleatoriką, bitonalines ir tritonalines sistemas, sonoristinę harmoniją, derindamas jas su lietuviškų dainų atgarsiais. Autorius siekia praplėsti orkestro tembrinę paletę, įvesdamas chorą, solistus, skaitovus, didelę mušamųjų grupę, vargonus.
Vl. Švedo kūryboje vyrauja Tėvynės ir tautos, jos praeities tema (IV simfonija „Pro Patria“, kantata „Lietuviška rapsodija“, vokalinė simfoninė poema „Rūpintojėlių Lietuva“, sceninė poema „Vilties ir skausmo psalmės“, VI ir VII simfonijos), religiniai filosofiniai apmąstymai (II ir III sonatos vargonams, vokalinis triptikas „Introibo ad Altari Dei“, III simfonija „Atversti lapai“, V simfonija „Sinfonia sacra“), liaudies padavimų fantastika (opera „Kauko sakmė“, kantatos „Trys mergelės“, „Žemei ir saulei“, simfoninė poema „Naktis raganų kalne“).

Koncertas – poema vargonams ir pučiamųjų sekstetui (2009, premjera) yra penktasis mano kūrinys vargonams. Jį sukurti paskatino po didelių remonto darbų naujais balsais prabilę galingi koncertiniai Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vargonai, kuriems, mano manymu, neprilygsta nė vieni vargonai Lietuvoje. Instrumento pristatymo metu pažadėjau sukurti efektingą koncertinio žanro kūrinį, skirtą nuostabiesiems vargonams. Taip gimė Koncertas-poema – dramatiškas vienos dalies kūrinys, paremtas šiuolaikine muzikos kalba, plačiai išnaudojamomis garsinėmis ir tembrinėmis instrumento galimybėmis.
Vladas Švedas

ALGIRDAS KLOVA (g. 1958) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę (1983). A. Klova - universalus kompozitorius bei atlikėjas: autentiško lietuvių folkloro entuziastas, savo vadovaujamuose kolektyvuose grojantis smuiku ir įvairiais liaudies instrumentais; aktyvus ir kitose liaudies muzikai artimose srityse – nuo kompozicijų liaudies instrumentų ansambliams ir kapeloms iki country ir world muzikos. Senųjų lietuvių dainų ir sutartinių atgarsių netrūksta ir jo kuriamoje akademinės stilistikos muzikoje, ir džiazo bei popmuzikos kompozicijose. Kompozitorius nuolat dirba žurnalistikos baruose: 1990-1995 m. buvo "Muzikos barų" korespondentu, 1991-1994 m. - radiofono "Vilniaus varpas" muzikos redaktoriumi. Nuo 1994 m. - radijo stoties "Laisvoji banga" laidos "Country saloon" autorius ir vedėjas. Algirdas Klova yra Lietuvos country muzikantų asociacijos prezidentas, festivalio "Visagino country" prodiuseris. Nuo 1994 m. - Lietuvos country muzikantų suvažiavimų organizatorius, festivalio "Country saloon" organizatorius ir prezidentas.

„Prisikėlimo kantata“ pučiamųjų kvintetui, vargonams ir chorui parašyta 1989 metais (nauja redakcija 2009) Šiaulių kamerinio choro vadovo Sigito Vaičiulionio prašymu kaip proginis šventinis kūrinys. Kantatą sudaro trys dalys: „Klausyk“, „Tamsus mirties šešėlis“ ir „Aleliuja“. Kūrinyje panaudoti lietuviškų šv.Velykų giesmių tekstai, muzika originali. Pirminis kantatos variantas buvo skirtas mišriam chorui, varinių pučiamųjų kvintetui, vargonams ir dviem skirtingai suderintiems būgnams arba timpanams. Muzikinė kalba tonaliai tradiciška, derminė, kiek minimalistinė. Dėl savo religinio turinio, kūrinys gali skambėti ne tik koncertiniame atlikime, bet ir bažnytinių apeigų metu.
Algirdas Klova

VYTAUTAS LAURUŠAS (g. 1930) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę. 1963-1975 m. dirbo Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro direktoriumi, meno vadovu. 1971-1983 m. vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungai, 1983-1994 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijai. Nuo 1994 m. V. Laurušas yra šios akademijos Kompozicijos katedros profesorius, nuo 1996 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikos fondo pirmininkas. 2003 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi bei Vyriausybės premija, 2005 m. jam paskirta Lietuvos nacionalinė premija. 
Vytauto Laurušo kūrybos kelyje galima išskirti tris laikotarpius. Pirmasis - 1956-1969 metai. Tai savarankiškos kūrybos pradžia, sekant įprastine to meto vėlyvojo romantizmo tradicija. Antrajam laikotarpiui, kuris tęsėsi keletą dešimtmečių, būdingas naujesnių muzikos technikų - dodekafonijos, aleatorikos, sonoristikos - panaudojimas. Trečiasis laikotarpis pradeda ryškėti paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. Tai tarsi dviejų pirmųjų sintezė, nauju aspektu pažvelgus į muzikos tradiciją. Tačiau vienas bruožas sieja visų kūrybos periodų kūrinius - ekspresija, emocionalumas, kontrastai. Kompozitorius yra sakęs: "Kūryboje mane traukia dramatizmas, tragiškos kolizijos, aštrūs konfliktai". Ryškūs, kontrastingi kompozitoriaus kuriami muzikiniai pasauliai neretai tampa gana teatrališki, atrodo susiję su konkrečiais vaizdais bei išgyvenimais.

„Prière“ (Malda) klarnetui ir dūdų orkestrui, 2009, premjera) - tai sakralinio pobūdžio kūrinys, skirtas solo klarnetui ir dūdų orkestrui. Man labai malonu, kad pastaraisiais metais mus su nuostabiu, pelniusiu pasaulinį pripažinimą klarnetininku prof. Algirdu Budriu sieja tamprūs kūrybiniai ryšiai. Ir šis kūrinys gimė prof. A. Budrio užsakymu.
Vytautas Laurušas



GIEDRIUS SVILAINIS (g. 1972) studijavo Lietuvos muzikos akademijoje chorinį dirigavimą ir kompoziciją. Šiuo metu dainuoja kameriniame chore “Jauna muzika”, yra Valstybinio dainų ir šokių ansamblio “Lietuva” meno vadovas. Svarbiausia Giedriaus Svilainio kūrybos sritis – religinė muzika chorams, kuri itin mėgstama lietuvių ir užsienio atlikėjų. Kompozitorius puikiai pažįsta choro specifiką, kuria ekspresyvią, margaspalvę, efektingą muziką, pasižyminčią tiek rimtosios, tiek pramoginės muzikos ypatybėmis. G. Svilainio kūriniai skambėjo chorų festivaliuose Rotenburge (1995), Zalcburge (1997), Romoje (2000), J. S. Bacho ir B. Bartoko festivalyje Italijoje (2000). Kūriniai “O quam tristis” ir “Laudate Dominum” padėjo Vilniaus kameriniams chorams “Psalmos” ir “Brevis” pelnyti laureatų vardus tarptautiniuose konkursuose Šveicarijoje, Austrijoje ir Italijoje.
Lietuvos tūkstantmečio dainų šventei „Amžių sutartinė“ (2009) G. Svilainis sukūrė kantatą “Čia, tūkstantį metų, dabar“ bei Ansamblių vakaro Prologą.

„Miestelėnai“ (2008) – kūrinio idėja gimė, apsilankius Trakų miestelyje ir pilyje. Norėjau perteikti Vytauto Didžiojo laikų miestelio bei pilies gyventojų kasdienį ir kultūrinį gyvenimą. Pučiamųjų instrumentų pagalba polistilistine bei postmodernistine kalba perteikiau skirtingų socialinių sluoksnių miestelėnų džiaugsmus bei rūpsčius - nuo karalių, svečių sveikinimo fanfarų, mugės triukšmų, gatvės muzikantų intonacijų, sutartinių motyvų iki nūdienos šiuolaikinių ritmų. Tikiuosi, kad kūrinys nors akimirkai padės klausytojams „persikelti“ į Trakų miestelį ir pajusti jo kasdienį ir kultūrinį gyvenimą.
Giedrius Svilainis


DŽIAZO INTERVENCIJOS
Lapkričio 23 d., pirmadienis, 10 val., 11.30 val.
LMTA Kauno fakulteto koncertų salė (V. Čepinskio g. 5)

ALEXANDER BLUME (Vokietija) 
meistriškumo kursai ir koncertas

Programoje: improvizacijos Giedriaus Kuprevičiaus kūrinių temomis

ALEXANDER BLUME (g. 1961) – Eizenacho Yamahos muzikos akademijos savininkas ir direktorius, žinomas Vokietijos džiazo pianistas, Yamahos koncerno lektorius. Studijavo fortepijoną Berlyno H. Eislerio ir Veimaro F. Liszto aukštosiose muzikos mokyklose. Nuo vaikystės domėjosi džiazu, grojo įvairiuose džiazo ansambliuose, įrašė plokštelių. Su savo grupe „Alexander Blume Trios“ koncertavo Vokietijoje, Japonijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Turkijoje, JAV. 1992 m. įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri 2007 m. tapo Yamahos muzikos akademija. Alexanderis Blume yra nuolat kviečiamas koncertuoti ir vesti meistriškumo kursus Turkijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose šalyse.



MUZIKA IR DESERTAI
Lapkričio 24 d., antradienis, 18 val.
Kauno valstybinė filharmonijos (L.Sapiegos g. 5)

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas – Modestas Pitrėnas

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas – Petras Bingelis

Kauno valstybinės filharmonijos ir LKS Kauno skyriaus CD „MUZIKINIAI DESERTAI“ pristatymas 

Vladas Švedas Simfonija Nr.11 (2009, premjera)
Algirdas Bružas Koncertas „Graviūros“ kanklėms ir simfoniniam orkestrui (2009, premjera)
Gintaras Samsonas „Sena fotografija“ (2009, premjera)
Eduardas Balsys Habanera (skiriama kompozitoriaus 90-osioms gimimo metinėms)
Vidmantas Bartulis Oratorija „Choro knyga“ (2009, premjera)

Solistės: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Kristina Kuprytė (kanklės)

Dirigentai: Vytautas Lukočius ir Petras Bingelis

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS įkurtas 2004 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto Tarybos sprendimu. 2005 m. vasario 5 d. įvyko pirmasis šio orkestro koncertas, diriguojamas kolektyvo meno vadovo ir vyr. dirigento Pavelo Bermano. Kauno miesto simfoninis orkestras išaugo iš Kauno kamerinio orkestro, kurį 1988 m. įkūrė smuikininkas ir dirigentas Gediminas Dalinkevičius. Nuo 1997 m. šiam kolektyvui vadovavo smuikininkas, tarptautinių konkursų laureatas Pavelas Bermanas (Italija). 2006 m. Kauno miesto simfoninio orkestro vyr. dirigentu tapo Modestas Pitrėnas. Menininkas yra dirigavęs Nacionalionio operos ir baleto teatro, Klaipėdos muzikinio teatro orkestrams, Vokietijos ir Lenkijos simfoniniams orkestrams, dirbęs su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, laimėjęs I-ąją premiją ir Aukso medalį VII-me tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose, Lenkijoje. 
Kauno miesto simfoninis orkestras tapo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi: jis kasmet groja Tarptautiniame jaunųjų muzikų, M.K.Čiurlionio – E.Griego, Pažaislio muzikos festivaliuose, šiuolaikinės muzikos festivalyje “Iš arti”. Kartu su šiuo kolektyvu koncertavo Lietuvos ir užsienio solistai: saksofonininkė Nancy Boone (JAV), pianistai Petras Geniušas, Lina Krėpštaitė, Vardan Mamikonian (Prancūzija), Meehyun Ahn (Pietų Korėja), Giuliano Mazzoccante (Italija), Antonio Formaro (Argentina), Marie Vermeulin (Prancūzija), dainininkai Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Edgaras Montvidas, Liora Grodnikaitė. Orkestras atliko kauniečių kompozitorių - Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės, Dalios Kairaitytės, Giedriaus Kuprevičiaus, Daivos Rokaitės-Dženkaitienės - premjerinius opusus. Kartu su Kauno valstybiniu choru (vadovas Petras Bingelis) kolektyvas paruošė stambių vokalinių – instrumentinių kūrinių programas.  
2008 – 2009 m. Kauno miesto simfoninis orkestras su pasisekimu dalyvavo Lietuvos nacionalinės televizijos projektuose „Triumfo arka“ ir „Dainų daina“, koncertavo su legendinėmis roko grupėmis „Scorpion“, „Electric Light Orcestra“.

Dirigentas VYTAUTAS LUKOČIUS (g. 1975) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją du kartus: 1999 m. įgijo pianisto solisto ir koncertmeisterio (doc. J. Karnavičiaus klasė), o 2000 m. – orkestro dirigento kvalifikaciją ir magistro laipsnį (doc. G. Rinkevičiaus klasė). Vėliau studijavo orkestrinį dirigavimą J. Sibelijaus akademijoje Helsinkyje (profesorių Leif Segerstamo, Jormos Panulos, Atso Almilos klasėse), įgijo meno licenciato laipsnį Lietuvos muzkos ir teatro akademijos meno aspirantūroje. 
Vytautas Lukočius sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose simfoninio orkestro dirigentų konkursuose – A. Pedrotti Italijoje, G. Fitelbergo Lenkijoje, N. Malko Danijoje, tobulinosi „Erasmus“dirigentų meistriškumo kursuose Vilniuje. 
Jauno dirigento kūrybinę biografiją puošia B.Britteno operos „Žaiskime operą“ pastatymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kotkos teatre, Suomijoje, diriguota P.Ábráhamo operetė „Viktorija ir jos Husaras“. V. Lukočius dirigavo Latvijos operos orkestrui, Lietuvos nacionaliniam, Lietuvos valstybiniam simfoniniams orkestrams, Lietuvos, Kauno kameriniams orkestrams, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestrui, Suomijos orkestrams „Pori sinfonietta“, „Kymi sinfonietta“, Turku bei J. Sibelijaus akademijos orkestrams.
Menininkas parengė ir dirigavo koncertus su žymiais solistais: Gidonu Kremeriu, Alexander Paley, Antii Siirala, Petru Geniušu, Atle Sponbergu, Zbignevu Levicki, Irena Milkevičiūte, Edgaru Montvidu ir kitais.

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS įkurtas 1969 m., nuo pirmosios repeticijos jam vadovauja maestro Petras Bingelis. Choras savo profesionalumo dėka greitai pelnė pripažinimą buvusioje Sovietų Sąjungoje, koncertavo užsienio šalyse. Nuo 1989 m. kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti žymiuose tarptautiniuose festivaliuose Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Suomijoje. Choras koncertavo su BBC, Paryžiaus, Bordo, Lenkijos, Maskvos, Sankt Peterburgo, „Tautų filharmonijos“, Argentinos teatro „Colon“ simfoniniais orkestrais. Ypač kūrybinga buvo Kauno valstybinio choro ir legendinio muziko lordo Yehudi Menuhino draugystė: maestro diriguojamas choras gastroliavo daugelyje pasaulio šalių, įrašė kompaktinių plokštelių. Kolektyvas yra surengęs daugiau nei 2200 pasirodymų Lietuvoje ir už jos ribų, atlikęs per 120 žymiausių pasaulio muzikos klasikos vokalinių-instrumentinių kūrinių: oratorijų, kantatų, mišių, pasijų, operų koncertinėje versijoje.
Alina Ramanauskienė
RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ studijavo vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. R. Maciūtės klasė), Graco muzikos ir parodomųjų menų universitete (Austrija), tobulinosi meistriškumo kursuose Austrijoje ir Vokietijoje (prof. Josefas Loiblas, Rothraudas Hansmannas, Verena Keller). Šiuo metu Raminta yra Kauno muzikinio teatro solistė, pagrindinių vaidmenų atlikėja. Dainininkė neapsiriboja darbu teatre, ji koncertuoja su įvairiais kameriniais ansambliais bei orkestrais, dalyvauja muzikos festivaliuose ir konkursuose. Solistė už kūrybinę veiklą yra apdovanota dviem Auksiniais scenos kryžiais. 

KRISTINA KUPRYTĖ studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, doc. Reginos Tamošaitienės klasėje, įgijo magistro laipsnį. Nuo 1994 m. atlikėja aktyviai koncertuoja Europos šalyse, ypač Belgijoje bei Olandijoje, o taip pat Kanadoje ir JAV. Jos repertuarą sudaro šiuolaikinių lietuvių bei Vakarų Europos kompozitorių kūriniai, kuriuos K. Kuprytė atlieka solo bei ansambliuose su žinomais Lietuvos ir užsienio muzikais. Menininkė dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, Belgijos ir Olandijos televizijos bei radijo programose, jos muzikos įrašus transliavo Suomijos, Olandijos, JAV radijo stotys. 

LINA PUODŽIUKAITĖ šokti pradėjo Kauno modernaus šokio teatre „Aura“. Choreografijos žinias ir įgūdžius toliau ugdė Šiaurės Karolinos universiteto Menų mokykloje Vinston-Saleme (JAV). Šoko ir dėstė estetiką Niujorke, Lincolno centro institute. 2005 m. įstojo į Hollinso universitetą (JAV), kur studijavo šokį naujai sukurtoje Hollinso universiteto ir „American Dance Festival“ magistro programoje. Įgijusi meno magistro laipsnį grįžo į Lietuvą ir pasinėrė į čionykštį šokio pasaulį. 
Šiuo metu Lina Puodžiukaitė yra Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja bei repetitorė. Ji taip pat dėsto šokio techniką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, skaito paskaitas apie judesį Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Lina dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuria bei ekspermentuoja, ieškodama naujų ir įdomių judesio išraiškos galimybių scenoje, video bei nuotraukose.
Kauno modernaus šokio teatras „AURA“ - seniausias ir didžiausią patirtį turintis šiuolaikinio šokio teatras Lietuvoje, pelnęs ne tik nacionalinį, bet ir tarptautinį pripažinimą. 1980 m. „Aurą“ įkūrė buvusi šokėja, dabar – žinoma choreografė ir šokio pedagogė Birutė Letukaitė, iki šio vadovaujanti šiam teatrui. „Aura“ reprezentavo Lietuvos šiuolaikinį šokį daugelyje tarptautinių kultūros renginių, pasirodė 25 užsienio valstybėse, dalyvavo per 140 festivalių , išugdė daug puikių šokėjų. Nuo 1989 m. „Aura“ rengia tarptautinius modernaus šokio festivalius Kaune. 

VLADAS ŠVEDAS (g. 1934 m.) 
Simfonija Nr.11 (2009, premjera) 
I d. „Lusartenerorum amorum“ („Meilės giesmė“)
II d. „Spes“ („Viltis“)
III d. „Ad Amore“ („Himnas Meilei“)
Skirtingai nei ankstesnės dešimt mano simfonijų, kuriose vyrauja dramatizmas, vienuoliktoji - skaidri, kupina lyrinių pergyvenimų ir gracijos. Šioje simfonijoje gvildenu gal kiek filosofinę meilės temą. Pastaroji sutinkama daugelio kūrėjų – literatų, dailininkų ir kompozitorių (L. Beethoveno, H. Berliozo, R. Schumanno, F. Schuberto, F. Liszto ir kt.) kūryboje. Meilė visą žmogaus gyvenimą yra neatskiriamas palydovas, pasireiškiantis įvairiais aspektais – meilė Dievui, Tėvynei, vaikams, tėvams ir dvasiškai artimam žmogui... Simfonijoje daug įvairių nuotaikų, nerūpestingumo, ilgesio, nusivylimo ir vilties. Emocionaliausia III-oji dalis: žemiausiame styginių instrumentų registre skamba Meilės tema, kuri palaipsniui kyla aukštyn iki aukščiausio skambėjimo, kulminacijos. Po jos seka lūžis. Žmogus lieka vienišas su švelniais ir šviesiais prisiminimais...
Vladas Švedas

ALGIRDAS BRUŽAS (g. 1960) kuria įvairių žanrų muziką, kurioje klasikinės išraiškos priemonės, liaudies dainų ir sutartinių intonacijos derinamos su serijine technika, aleatorika, dodekafonija. Kompozitoriaus kūrybinė veikla susijusi su Šiauliais – čia pastatytos operos vaikams „Pirmosios Kalėdos“, „Miško pasaka“, įgyvendinti muzikos ir dailės projektai „Malda negrįžusiems“, „Lietuvos kaimas“, „Impression“, „Lietuvos kraštuos“. Algirdo Bružo muzika skamba įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. 2002 m. tarptautiniame konkurse Icebreaker jo instrumentinė kompozicija „Svirplys“ pelnė pagrindinį prizą.

Koncertas ,,Graviūros‘‘ kanklėms ir simfoniniam orkestrui (2009, premjera) - tai trijų dalių simfoninis ciklas, kuriame plėtojami lietuvių liaudies sutartinių elementai.
Id. ,,Linijos‘‘ pasižymi aiškia melodika, sutartinių intonacijomis. Pateikiamos ir plėtojamos pagrindinės kūrinio temos.
II d.,,Horizontai‘‘ - lėtas kanklių ir simfoninio orkestro instrumentų „pasakojimas“,
panaudojant trumpus liaudiškus motyvus.
III d. ,,Graviūros rondo‘‘ - viso simfoninio ciklo finalas, kuriame eksponuojamos 
pagrindinės temos. Tai polifoninis kanklių ir simfoninio orkestro dialogas.

Algirdas Bružas

GINTARAS SAMSONAS (g. 1962) mokėsi J.Gruodžio konservatorijoje, A. Kubiliūno kompozicijos klasėje, vėliau studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. E. Balsį. Dėstė Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, dirbo Lietuvos muzikų draugijoje, po to - Lietuvos kultūros ministerijoje o dar vėliau – Nacionaliniame operos ir baleto teatre. 1992-1994 m. stažavo Vokietijoje ir Austrijoje, Europos muzikos teatro akademijos rengiamuose meno vadybos kursuose. 1994 m. pasuko į privatų verslą, kur iki šiol darbuojasi reklamos srityje. Nuo 2009 m. dėsto kompoziciją Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

„Sena fotografija“ (2009, premjera) - tai viena iš sumanyto koliažų ciklo styginių orkestrui ir įvairiems instrumentams dalių. Ši dalis yra parašyta styginių orkestrui, styginių kvartetui, 2 klarnetams, 2 fagotams, tūbai, fortepijonui ir mušamiesiems.
Kūrinio idėja – žmogaus pojūčiai ir mintys, kylantys, aptikus seną fotografiją. Iš pradžių matai konkretų vaizdą nuotraukoje, prisimeni konkrečią užfiksuotą situaciją, o po to nugrimzti į apmąstymus, kurie, gal būt, visai nesusiję su vaizdu nuotraukoje. Tiesiog tai mintys ar prisiminimai, inspiruoti pojūčių, atsiradusių bežiūrint fotografiją. Galų gale vėl trumpam sugrįžti prie konkretaus vaizdinio, ir nuotrauką padedi į šalį...
Muzikoje aiški trijų dalių koncepcija. Kraštinės dalys - iliustratyvios, primenančios miesto švenčių ar parkų orkestrinį muzikavimą. Vidurinė - kiek nostalgiška, kupina susimąstymo...
Gintaras Samsonas

VIDMANTO BARTULIO (g. 1954) kūryba pasižymi nepaprastu žanriniu įvairumu - nuo kamerinių miniatiūrų iki operos, nuo stambių orkestrinių kūrinių iki liaudies dainų harmonizacijų, nuo monumentalaus Requiem iki muzikos mados kolekcijų pristatymams. 
Ankstyvosios V. Bartulio kompozicijos išsiskyrė kontempliatyvia, elegiška nuotaika, pabrėžtinu lakoniškumu ir dažnai šmėsčiojančiais gamtos įvaizdžiais. Didelė teatro kompozitoriaus patirtis vėliau paskatino jį kurti ir režisuoti savo paties "dramas" - efektingas siurrealistines, makabriškai ironiškas instrumentinio teatro kompozicijas, sukėlusias ažiotažą devintojo dešimtmečio pabaigoje. Beveik visose savo kompozicijose Bartulis atsigręžia į pamėgtąją praeities muziką, cituodamas ir perprasmindamas ją paradoksaliuose nūdienos kontekstuose. Menininkas yra vienas nuosekliausiai šiuolaikinę religinę muziką kuriančių kompozitorių Lietuvoje.

Oratorija „Choro knyga“ (2009, premjera)
Visą mano muzikos gyvenimą lydi nuostabi esybė - Kauno choras...
Knyga – žodžiai, garsai, prisilietimai...
Knyga - šilta reminiscencija...
Knyga – dedikacija...
Knyga – dovana...

Pirmoji dalis
„...nerimaudami laikėme savo gimimo...“

Antroji dalis
„...tik gimusius mus išgirdo Dievas ir Pasaulis...“

Trečioji dalis
„...kartais sapnuojame prancūziškus sapnus...“

Ketvirtoji dalis
„...mokame džiaugtis, giedodami GLORIA...“

Penktoji dalis
„...suprantame savo laikinumą ir menkumą Dievo akivaizdoje...“

Šeštoji dalis
„...nepaisant to, didžiuojamės, kad esame ir šviečiame kaip Ryto Žvaigždė...“

Vidmantas Bartulis



Kompozitorius iš arti: MINDAUGAS URBAITIS
Lapkričio 25 d., trečiadienis, 10 val. 
LMTA Kauno fakulteto koncertų salė (V. Čepinskio g. 5)

Mindaugas Urbaitis savo laiku buvo vienas radikaliausių minimalistų Lietuvoje, keldavęs skandalus savo ištęstomis kompozicijomis, paremtomis nuolatiniu, atrodytų, mažai kintančios medžiagos kartojimu (tokiomis kaip valandos trukmės Trio trims melodiniams instrumentams, 1982). Tai liudija tiesioginę ankstyvojo Amerikos minimalizmo įtaką. To laikotarpio Urbaičio kūriniams būdingas ypatingas racionalumas, integralumas ir grynumas, kuris galėtų būti lyginamas su tam tikrais ornamentais ar geometrinėmis abstrakcijomis. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Urbaičio muzikinė kalba tapo mažiau asketiška, kompozitorius savo kompozicijas ėmė konstruoti pasiremdamas atpažįstamais praeities kompozitorių (Bacho, Mozarto, Brahmso, Brucknerio, Wagnerio, Piazzolos) muzikos motyvais. Kompozitorius pats tokį komponavimo metodą vadina "re-kompozicija" arba "recycling".

SKRYDIS IR PRISIMINIMAS
Lapkričio 25 d., trečiadienis, 18 val.
Kauno valstybinė filharmonija (L.Sapiegos g. 5)


ET ARSIS -QUARTETT (Vokietija)

Velislava Taneva - smuikas (Bulgarija)
Ainis Kasperavičius - altas (Lietuva)
Diego Hernández Suárez - violončelė (Ispanija)
Hristina Taneva - fortepijonas (Bulgarija)


Theo Brandmüller "Nachtflug mit Messiaenfenster" („Naktinis skrydis su Messiaeno langu“) 
Peteris Vasks Kvartetas smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui
Dalia Kairaitytė „Post tenebras lux“ (2009, premjera)
Algirdas Brilius „Kopėčios“ (2009, premjera)
Daiva Rokaitė „Reminiscencija“ (2009, premjera)

ET ARSIS–QUARTETT įkurtas 2005 m. Saarbrückeno aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija). Nepaisant trumpos kūrybinės biografijos, kvartetas jau tapo laureatu XIV Walterio Giesekingo konkurse (2007) ir VII tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Ecoparque de Trasmiera“ (2009). Ansamblis dažnai koncertuoja įvairiuose Vokietijos miestuose ir, anot muzikos kritikų, „žavi publiką savo subtiliu, išbalansuotu ir spalvingu grojimu“. Kolektyvas griežė įvairiose Europos šalyse: Ispanijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, dalyvavo muzikos festivaliuose „Sofijos vasara“ (Bulgarija), „Vasaros muzikos ciklai – Sopelana 2008“, „Zumaia“, „Muzikinės San Sebastiano dienos“ (Ispanija) ir „Homburger Meisterkonzerte“ (Vokietija). 
Ansamblio repertuare – klasikiniai bei romantiniai kūriniai, o taip pat - retai atliekami bei šiuolaikiniai opusai. Vokiečių kompozitorius Theo Brandmülleris patikėjo jauniems muzikams atlikti ir įrašyti radijuje savo naujausią fortepijoninį kvartetą „Nakties skrydis su Messiaen‘o langu“ (2008 m.).

THEO BRANDMÜLLER (g.1948) – vokiečių kompozitorius, vargonininkas ir pedagogas. Studijavo kompoziciją ir vargonus Maince bei Detmolde, Kelne, vadovaujamas Mauricio Kagelio gilinosi į „Neues Musiktheater“ filosofiją (1976). Vėliau tobulinosi pas Olivier Messiaeną (kompozicija) ir Gastoną Litaize‘ą (vargonai) Paryžiuje. Nuo 1979 m. kompozitorius yra Saaro aukštosios muzikos mokyklos kompozicijos, analizės ir vargonų improvizacijos profesorius. 
Brandmüllerio kūryba žanriniu požiūriu įvairi: muzika teatrui, orkestrui, kameriniams ansambliams, chorui, religiniai kūriniai. Kompozitorius už savo kūrybą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Menininkas dėstė Santiago de Chile universitete, vedė meistriškumo kursus Seulo, Pekino, Šanchajaus aukštosiose muzikos mokyklose.

"Nachtflug mit Messiaenfenster" („Naktinis skrydis su Messiaeno lang“, 2008) - modernia muzikine kalba parašytas kūrinys, kurio pirmasis atlikimas buvo patikėtas ansambliui „Et Arsis Quartett“. Šį kūrinį su Olivier Messiaen'u sieja ne tik poetinė idėja - skrydis laiku atgal į stebuklingų garsų kupiną naktį, kur aukštuose tonuose girdimi nakties paukščių balsai, bet ir kompozicinės priemonės: nuolat pasikartojantys rezonansiniai varpų akordai bei trumpos ritminės formulės, suteikiančios "skambančiam laikui" vidinės ekspresijos.
Ainis Kasperavičius


PETERIS VASKS (g. 1946) – latvių kompozitorius. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kadangi dėl sovietų saugumo persekiojimo (kompozitoriaus tėvas – baptistų pastorius) gimtinėje mokytis negalėjo. Žinomo muziko Gidono Kremerio palaikymo dėka Peterio Vasko kūryba 1990 m. pelnė pripažinimą užsienyje. Šianden kompozitorius yra vienas žinomiausių ir tituluočiausių Europos kompozitorių.
Ankstyvajai Vasko kūrybai daidelės įtakos turėjo Witoldo Lutosławskio, Krzysztofo Pendereckio ir George‘o Crumbo aleatoriniai eksperimentai. Vėliau jo muzikoje vis ryškiau skamba latvių folkloro elementai, minimalistiniai motyvai, tačiau autorius nėra įsipareigojęs nė vienai kompozicinei technikai. Kompozitorius yra pelnęs Vienos Herderio apdovanojimą (Vienna Herder Award, 1996) ir Latvijos Didijį Muzikos apdovanojimą( the Latvian Grand Music Award, 1997).

Kvartetas smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (2001)
I d. Preludio
II d. Danze
III d. Canti drammatici
IV d. Quasi una passacaglia
V d. Canto principale
VI d. Postludio

DALIA KAIRAITYTĖ (g. 1953) kuria daugiausia chorinę ir kamerinę instrumentinę muziką. Jos kūrybai būdinga švelni melancholija, skaidrus liūdesys, kai kur peraugantys į dramatiškus, net skausmingus epizodus, išskirtinis dėmesys žodžiui ir jo suponuotai muzikinės minties plėtrai („Ave Maria“ balsui ir fortepijonui, ciklas „Akimirkos“ chorui, “Krantų kantata” balsui ir kameriniam ansambliui). Kita vertus, kompozitorės kūryboje ryški ir kita linija – bravūriški, žaismingi, kupini humoro muzikiniai vaizdeliai („Patarlių knyga“ moterų chorui, „Balto žmogaus sapnas“ styginių kvartetui, „Sol lucet omnibus“ mišriam chorui). 2004 m. išgirdome Dalios Kairaitytės Te Deum mecosopranui, chorui ir orkestrui, 2005 m. – „Vasaros laiškus“ balsui ir styginių kvartetui. Pastaruoju metu kompozitorė daug dėmesio skyrė fortepijoninei muzikai - išleisti du ciklai: "Iš vaikystės kiemo"(2005) ir "Kur gyvena laikas"(2006).

„Post tenebras lux“ („Po tamsos – šviesa“) fortepijoniniam kvartetui (2009, premjera) - kompozicinė sąranga ir emocinė išraiška "skyla" į dvi kontrastingas dalis, atliekamas n o n s t o p. Neskubančiai, pedaliniu-sonoriniu skambesiu grindžiamai muzikos tėkmei priešpastatomas pamažu "įsidegančios", lyg iš sutrūkinėjusio voratinklio audžiamos šviesos mirguliavimas.

Dalia Kairaitytė

ALGIRDAS BRILIUS (g. 1964) studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorių E. Balsio, J. Juzeliūno ir B. Kutavičiaus kompozicijos klasėse. 2001-2002 m. mokėsi DeVry universiteto Kellerio aukštojoje vadybos mokykloje (JAV). Algirdas Brilius sėkmingai derina dvi skirtingas veiklos sritis - muziką ir informacines technologijas. 2003 m. jam suteikta Europos komisijos informacinių technologijų eksperto kvalifikacija.
Algirdo Briliaus kūriniai skambėjo naujosios muzikos festivaliuose "Gaida", "Iš arti", Pažaislio muzikos festivalyje, M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse. Kompozitoriaus kūryboje vyrauja instrumentiniai, monumentalūs žanrai, svarbią vietą užima religinės tematikos kūriniai.

„Kopėčios“ fortepijoniniam kvartetui (2009, premjera)
Filosofijos įmantrūs grybai sunkiai prigyja prie kopėčių: gyvenimas ant jų - poza; kopėčios ir muzika - neskamba; kopėčios nuo lietaus - juokinga; meilė ir kopėčios - nenuoširdu. Tačiau kodėl jų reikia gaisro metu? Kodėl jų griebiamės ant lūžtančio ledo ar ieškome, nešdami vėliavą į bokšto viršūnę? Gal pakopų dėlionė įkvepia siekti, bent žvilgsnį palydėti aukštyn? Be abejo, ant fotelio sėdint sunku pakilti, bet žengiančiam ir dirbančiam viltis ir atrama - kopėčios.
Algirdas Brilius


DAIVA ROKAITĖ – DŽENKAITIENĖ (g.1972) studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. B. Kutavičiaus ir prof. J. Juzeliūno klasėse. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją tema "Muzikos erdvės struktūra Renesanso polifonijoje ir jos projekcija šiuolaikinėje muzikoje".
Menininkė kuria kamerinę vokalinę ir instrumentinę, chorinę bei orkestrinę muziką. Jos kompozicijose puikiai dera praeities epochų muzikos komponavimo principai ir šiuolaikinės išraiškos priemonės bei technologijos – serializmas, sonoristika, aleatorika. Kompozitorės kūriniai skambėjo šiuolaikinės muzikos festivaliuose “Gaida” (1991, 1997), “Iš arti” (2004, 2005, 2007), “Jaunos muzikos dienose“ Druskininkuose (1992), muzikos festivaliuose “Atžalynas” (1996), “Muzikos ruduo” (2004).
„Reminiscencija“ smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (2009, premjera). Kūrinio pavadinime slypi praėjusių amžių muzikos kalbos elementų prisiminimas. Gretinant įvairius pagražinimus (foršlagus, nachšlagus, mordentus, trelius, grupetus), pinamas šiuolaikiškas muzikinis audinys. Toliau kūrinyje iškyla senosios ritmo-melodinės ostinatinės technikos derinimo su repetityvine technika epizodas, kuriame išryškinamas violončelės „cantus firmus“. Trečiasis muzikinis atsiminimas atgaivina retorinių figūrų klestėjimo epochą, kai kompozitorius jomis išreikšdavo savo nuotaiką, jausmus, siužeto vingius. Išties, tai baroko reminiscencija.
Daiva Rokaitė-Dženkaitienė

(NE)PROVINCIJOS MUZIKA
Lapkričio 26 d., ketvirtadienis, 18 val. 
Kauno valstybinė filharmonija (L.Sapiegos g. 5)


KAMERINIS ANSAMBLIS „VILNIAUS ARSENALAS“

Laima Šulskutė - fleita
Rolandas Romoslauskas – altas
Sergejus Okruško - fortepijonas, klavesinas


Vidmantas Bartulis „Pas de Trois“ fleitai, altui ir klavesinui (2009, premjera )
Feliksas Bajoras „Wefts“ altui ir fortepijonui (2009, premjera)
Algirdas Martinaitis „XL O. B. “ altui ir fortepijonui 
„AmberLife provincijos melodija“ altui ir fortepijonui (su vaidinimu)
Dalia Kairaitytė „Regėjimas in Ly šviesus....“ fleitai, altui, klavesinui ir lūpinei armonikėlei in G 
Jurgis Juozapaitis „Veidai“ fleitai ir fortepijonui 
Giedrius Kuprevičius - „Šeši pirmieji žodžiai arba Viskas iš vandens“ fleitai, altui ir fortepijonui  


Kamerinis ansamblis "VILNIAUS ARSENALAS" gerai žinomas Lietuvos klausytojams: kolektyvas šalies miestuose yra surengęs per 1000 koncertų, griežęs Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, dalyvavęs Europos Tarybos projekte "Baroko kelias Lietuvoje", kultūros paveldo programose "Baroko sekmadieniai", "Muzika Lietuvos dvaruose", „Muzika lietuvos istorinių parkų ansambliuose“, pradėjęs koncertų ciklą "Muzika Lietuvos istorinių parkų ansambliuose". Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro Vakarų Europos XVII – XVIII a. kompozitorių kūryba, tačiau pastaruoju metu „Vilniaus arsenalas“ vis daugiau dėmesio skiria šiuolaikinei lietuvių bei užsienio autorių muzikai, dažnai tapdamas naujų kūrinių iniciatoriumi ir užsakovu. Ansambliui talkina garsūs Lietuvos vokalistai bei skaitovai.  



VIDMANTAS BARTULIS (g. 1954)
„Pas de Trois“ fleitai, altui ir klavesinui(2009, premjera) - elegantiškas, švelnus, šiek tiek impresionistinis "šokis" trims muzikantams, kur aiškus "moteriškas" lyderis - fleita...

Vidmantas Bartulis 

FELIKSAS BAJORAS (g. 1934) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė A. Livonto smuiko (1957) ir J. Juzeliūno kompozicijos (1963) klases. 1984 - 1988 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuo metu dėsto Lietuvos muzikos akademijoje. 2001 m. F. Bajoras apdovanotas Lietuvos nacionaline premija. 
Kompozitoriaus kūriniai yra pelnę premijas įvairiuose konkursuose, jie nuolat skamba muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. F. Bajoras yra modernus, nuoseklus ir spontaniškas "naujojo folklorizmo" pasekėjas. Jo muzikos autentiškumas kyla iš mentalinių ryšių su lietuvių etnine tradicija bei folkloru. Kompozitoriaus muzikoje beveik nerasime folkloro citatų, tačiau giluminį jo muzikos tautiškumą sąlygoja unikalus giliausiųjų folkloro klodų, liaudiškos atlikimo manieros, lietuviškos "kalbėsenos melodikos" - intonacijos ir žodžio susijungimas. Anot kompozitoriaus, „jo užduotis yra panaudoti kuo mažiau natų. (...) Dabar norisi daugiau susikaupimo, ramybės ir paprastumo".

„Wefts“ („Ataudai“) altui ir fortepijonui (2009, premjera) - sukurtas, remiantis naujais komponavimo principais, teikiant muzikai naujas užduotis. Tai du savarankiški ciklai. Vienas - altui solo, kitas - fortepijonui. Tai du požiūriai į pasaulį, keliami klausimai ir atgarsis į juos. Pirma dalis „Prospectus“ ( lotynų k. - reginys, žvilgsnis, akiratis), antra dalis Toccata - tarsi sąlytis, atspindys gyvenimo įvykių, kurie būdami skirtingi vyksta vienu metu, arba būdami panašūs nesutampa laike, visai kaip polifoninėje muzikoje. Tuomet, kai altas ir fortepijonas groja kartu, girdime trečiąją „Wefts“ versiją. Dalys priešpastatomos, panašiai kaip senosios muzikos cikluose ar ankstyvajame mano kūrinyje Preliudas ir toccata styginių orkestrui. 
Feliksas Bajoras


ALGIRDO MARTINAIČIO (g. 1950) kūryboje dera lietuviško folkloro bei orientalistinių kultūrų pajauta, teatrališkumas, konkrečiosios muzikos realijos. Didelė dalis ankstyvosios kūrybos sudaro „Gyvosios gamtos knygą“. Tai kameriniai opusai: „Paskutiniųjų sodų muzika“, „Rojaus paukščiai“, „Gyvojo vandens klavyras“, kamerinė kantata „Cantus ad futurum“. Kitas kompozitoriaus ciklas „Pradžios ir pabaigos knyga“, vaizduojanti blogio apsuptyje besiblaškančio individo pastangas išgyventi ir išlaikyti tikėjimą. Pastaraisiais metais Algirdo Martinaičio kūryboje girdimi jam mentaliai giminingų kompozitorių muzikos atgarsiai, aliuzijos ar apmąstymai. Savo naujausiuose kūriniuose kompozitorius nuolatos provokuoja apmąstymus apie autorystės ribas, individualumo ir originalumo sąvokoms priešindamas banalybę, mėgdžiojimą ir jau atrastų, išmėgintų dalykų kartojimą. Tokius aukštosios ir žemosios kultūros hibridus kompozitorius vadina "muzika iš antrų rankų". Dar viena itin svarbi kompozitoriaus kūrybos sritis - religinė muzika.


„XL O.B“ altui ir fortepijonui (2007) - XL yra vidutinis drabužių dydis, O.B. - Osvaldas Balakauskas. "Prisimatuojant Osvaldą Balakauską" - taip turi skambėti prasminis šio kūrinio pavadinimas. Besiruošdamas šio didžio Meistro didžiam Jubiliejui (70), nepatingėjau lankyti firmines "nuo vieno kūno ant kito kūno“ drabužių parduotuves ir kai ką tinkamo sau prisimatuoti. Taigi šiuokart siūlau tokį šventiškai išeiginį variantą... 
Algirdas Martinaitis  
„AmberLife provincijos melodija“ altui ir fortepijonui su vaidinimu (2004) - susieta su mitine „auksinio gyvenimo“ provincija, kurioje džiazuodami puikiai sutaria Ivesas, Stravinskis, Gottschalkas, Brubeckas, kada džiazas įgauna įvairius profesionalumo atšvaitus bei savo prigimtine natūra (autoriaus samprotavimu) išlieka namų ūkio muzikavimu, batų taisymu, meškeriojimu, prasidainavimais…“
Algirdas Martinaitis 

DALIA KAIRAITYTĖ (g. 1953)
"Regėjimas in Ly šviesus ... " fleitai, altui, klavesinui ir lūpinei armonikėlei in G (2008) –
tai nedidelis kamerinis kūrinys keturiems "personažams". Parašytas ir užrašytas ne brūkšneliais ir 
skaičiukais, o natomis. Rašydama šį kūrinį buvau šviesesnė už save. Daugeliui kils natūralus klausimas, 
o kas gi tas " in Ly " ? Galiu atsakyti, jog tai penktasis, nematomas kūrinio "personažas", esantis to, kas 
užrašyta natomis, traukos lauke. Tai - "Regėjimo ..." kontekstas arba maža paslaptis, slepianti jo 
atsiradimo aplinkybes. Ta paslaptis žinoma autorei, bet visai nebūtina klausančiajam, nes detalus visko 
išaiškinimas bei paaiškinimas kūrinio nepagerina, o tik gerokai susiaurina vaizduotės erdvę. Tai, ką 
klausydamas "Regėjimą..." išgirs klausytojas - ne mažiau svarbu nei tai, ką, šį kūrinį rašydama bandžiau išgirsti aš. Net jeigu abu girdėjimai bus labai nutolę vienas nuo kito, 
kūrinio emocinė prasmė visvien išlieka, o tai ir yra svarbiausia.
Nors kūrinys atliekamas trio, bet jame yra ir ketvirtasis "personažas" - tai lūpinė armonikėlė, kurios 
vaidmuo ne menkesnis nei klavesino, alto ir fleitos. Žodį "personažas" rašau kabutėse todėl, kad tai 
nėra teatras, bet kūrinyje instrumentai turi savo vaidmenis ir kalbasi tarpusavyje muzikos garsais. 
Šiame nedideliame muzikos spektaklyje nėra konflikto - tai greičiau šiltas keturių artimų sielų bendravimas, nuspalvintas minimalistinėmis akvarelinėmis spalvomis. Žmogaus buvimas šiame pasaulyje be agresijos ir konfliktų, be veidmainystės ir melo turėtų būti pati didžiausia siekiamybė. Deja ..., tai įmanoma tik kūryboje.

Dalia Kairaitytė


JURGIS JUOZAPAITIS (g. 1942) studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. J. Juzeliūno klasėje. Nuo 1991 m. dėsto šioje mokymo įstaigoje. 2002 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, penkiolika kartų jam paskirta Lietuvos Kultūros ministerijos Stasio Šimkaus premija už vokalinę kūrybą. 
Simfoniniams bei kameriniams J. Juozapaičio kūriniams būdinga naujų formų, spalvų paieškos, polifoninis teminės medžiagos vystymas, gebėjimas pajungti orkestro koloristiką dramaturginiam užmojui. Kai kuriose partitūrose juntamos minimalizmo apraiškos, yra statiškąja dramaturgija paremtų epizodų. Kompozitoriaus muzika skambėjo įvairiuose muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, ją atliko žymūs atlikėjai: Maskvos valstybinis simfoninis orkestras (Rusija), Prahos filharmonijos orkestras (Čekija), Ostrobotnijos kamerinis orkestras (Suomija), kamerinis orkestras „Musica vitae“ (Švedija), „Het Trio“, „Nieuw Ensemble“ (Olandija) ir kiti.

„Veidai“ fleitai ir fortepijonui (2005) - trijų dalių triptikas, pasižymintis įvairių nuotaikų kaita. Kūrinyje bandau muzikiniais garsais, lyg spalvomis, "tapyti" skirtingų temperamentų portretus,veidus.
Jurgis Juozapaitis

GIEDRIUS KUPREVIČIUS (g. 1944) kuria įvairių žanrų muziką, tačiau bene svarbiausią vietą jo kūryboje užima sceniniai veikalai, muzika dramos spektakliams ir kino filmams. Dar 8-jo dešimtmečio pradžioje išgarsėjęs miuziklais ”Ugnies medžioklė su varovais”, “Aš tau siunčiu labų dienų” kompozitorius toliau vystė šią kūrybos liniją, sukurdamas operas „Ten viduje”, “Prūsai”, “Karalienė Bona”, “Jobas”, baletą “Atviros jūros vaikas”, operetę “Kipras, Fiodoras ir kiti”. G. Kuprevičius taip pat rašo kamerinę instrumentinę ir vokalinę, chorinę, simfoninę muziką, o pastaruoju metu jį ypač domina elektroninė muzika ir multimedijos projektai. Menininkas yra Kauno technologijų universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, Muzikos technologijų katedros įkūrėjas ir vadovas.

„Šeši pirmieji žodžiai arba Viskas iš vandens“ fleitai, altui ir fortepijonui (2006) - kūrinys parašytas Pažaislio festivalio užsakymu ir skirtas ansambliui „Vilniaus arsenalas“, kuris šį kūrinį pirmasis ir atliko. Kai svarstau, kas įkvėpė, pastūmėjo, suformavo kūrinio idėją, turiu prisipažinti, kad atsakymą radau Senojo Testamento pirmos knygos pirmoje eilutėje: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ – Pr 1,1 // „In the beginning God created the heaven and the earth“ // „Am Anfang schuf Gott Himmel und Erde“. O vanduo, jūros, upės, vandenynai? „...ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų“ – Pr1,2. // ...and the Spirit of God moved upon the face of the waters. // ...und der Geist Gottes schwebte auf dem Wasser“. Vandenys jau egzistavo, ir visa iš vandens, tikriausiai. Tačiau muzikoje nėra vandenų čiurlenimo ar lašų barbenimo. Vanduo man – terpė gyvybės pradžiai, tyliai išminčiai ir tos išminties gelmei. Trys dalys tėra tokių įžvalgų versija, po kuria ir pasirašau kaip šio kūrinio autorius –
Giedrius Kuprevičius


SLOVĖNIJA iš arti
Lapkričio 27 d., penktadienis, 18 val.  
Kauno valstybinė filharmonija (L.Sapiegos g. 5)

SLOVENSKI TOLKALNI PROJEKT (Slovėnija)

Atlikėjai: Davor Plamberger, Barbara Kresnik, Matevz Bajde, Franci Krevh, Dejan Tamse, Tomaz Lojen, Damir Korosec

Solistė: Barbara Jernejčič Fürst (mecosopranas)

Tadeja Vulc „Tri iveri” („Trys skiedros“) 
Halyna Ovcharenko „Lietaus užkalbėjimas“
Vidmantas Bartulis „I don’t like souvenirs“
Franci Krevh „Mozaiki 1“
Brina Jež Brezavšček „Ob lepem somraku“ („Sutemose“) 
Vinko Globkar „Kvadrat“ 

SLOVENSKI TOLKALNI PROJEKT (STOP) - mušamųjų instrumentų ansamblis, susibūręs 1999 m. Jo nariai siekia populiarinti mušamųjų muziką, ypač tarp jaunimo, skatinti šiuolaikinių Slovėnijos kompozitorių kūrybinį dėmesį ansambliui. Kolektyvas nuolat koncertuoja Slovėnijoje ir užsienyje: Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Juodkalnijoje, Kroatijoje. Ypač sėkmingas buvo ansamblio pasirodymas Pietų Korėjoje, Seulo mušamųjų instrumentų festivalyje 2002 m. Kolektyvas bendradarbiauja su kitais kameriniais ansambliais ir orkestrais, jo nariai veda seminarus ir meistriškumo kursus.

BARBARA JERNEJČIČ FÜRST studijavo chorinį dirigavimą ir solinį dainavimą Graco muzikos ir atlikėjiškų menų universitete. Laimėjusi stipendiją, tobulinosi Čikagos Ravinijos festivalio Steanso jaunųjų atlikėjų institute bei meistriškumo kursuose pas garsius dainininkus, tarp jų: D. Fischerį-Diskau, M. Martinu, R. Piernay, B. Schlick, Ch. Rousset. Solistė dainavo Gento, Graco, Antverpeno, Vienos operos teatrų scenose, kaip kamerinė dainininkė pasirodė įvairiuose Slovėnijos ir Europos muzikos festivaliuose. Barbara bendradarbiauja su daugeliu orkestrų, kartu su jais yra įrašiusi kelias šiuolaikinių Slovėnijos bei Austrijos kompozitorių muzikos kompaktines plokšteles.
TADEJA VULC (g. 1978) – slovėnų kompozitorė. Mokėsi Mariboro muzikos mokykloje, vėliau studijavo kompoziciją Liublijanos muzikos akademijoje, prof. Urošo Rojko klasėje, 2005-2007 m. – Vienos muzikos ir meno universitete, pas prof. Michaelą Jarrellą. 2003 m. kompozitorės kūryba sulaukė tarptautinio pripažinimo: kompozicija "Svetlobne sence" (“Šešėlių šviesa”) atlikta Vienoje, pelnė didelį publikos ir kritikų palankumą. Slovėnijos Kultūros ministerijos konkurse Tadejos Vulc “Requiem” apdovanotas antrąją premija (pirmoji neskirta).  

„Tri iveri” („Trys skiedros”, 2000 ) – kūrinio pavadinimas atspindi instrumentinį koloritą, o taip pat kūrybinio sumanymo esmę. Perkusininkui Franci Krevhui pasiūlius koncertuoti Medienos fakultete, kompozitorei gimė sumanymas sukurti muziką tik mediniams mušamiesiems bei medžio dirbiniams. Nors kūrinys laisvas nuo bet kokių akademinių stereotipų, jis savotiškai tikslus ir aiškus. Trumpas, tačiau intensyvus sonorinis naratyvas, specifinių sonorinių kombinacijų serijos ir jų deriniai liudija kompozitorės meistriškumą valdant bei formuojant neapibrėžto aukštumo garsinę medžiagą.  
HALYNA OVCHARENKO (1965) - ukrainiečių kompozitorė. Studijavo kompoziciją Kijeve, P. Čaikovskio konservatorijoje, vėliau Varšuvoje. 1996 m. laimėjo stipendiją doktorantūros studijoms Bristolo (Didžioji Britanija) universitete. Dėstė muzikos teoriją ir kompoziciją Kijevo P. Čaikovskio konservatorijoje ir Sumio pedagoginiame institute. Halyna Ovchareno kuria muziką fortepijonui, kameriniams ansambliams, mušamiesiems, orkestrui. Kompozitorės darbai apdovanoti tarptautiniuose Mariano ir Ivannos Kotz (1992) bei Ukrainos moterų kompozitorių (1995) konkursuose. Halyna Ovcharenko yra folkloro ansamblio “Malva” direktorė, ji dažnai kviečiama vesti meistriškumo kursus Ukrainoje, Lenkijoje, Serbijoje. 

“Lietaus užkalbėjimas” (2004)
Gyvendama Ukrainoje dažnai keliaudavau po šalį, užrašinėdama liaudies muziką, tradicijas ir papročius. Viename kaime netoli sienos su Rusija sužinojau apie senovinį lietaus užkalbėjimo ritualą: sausringomis vasaromis, prašant Dievo lietaus, kaip auka upėje buvo skandinama vieninteliam vyrui ištikima našlė. Ilgainiui ši tradicija, menanti pagonybės laikus, nebeteko savo aukojimo turinio ir liko tik žaidimas. Tačiau dar gyvena senoliai, nuoširdžiai tikintys šio ritualo galia. Sujaudinta tokio atradimo, sukūriau savo lietaus užkalbėjimo interpretaciją. Tai drama, kurioje jungiasi moters mirtis ir minios džiaugsmas, laukiat lietaus - gyvybės. Kūrinio pradžioje panaudojau autentišką užkalbėjimo giesmę. 
Halyna Ovcharenko

Našlės monologas
Daugiau nė lašo lietaus.
Negailestinga saulė alina žemę. 
Nepakeliamas karštis. 
Neištveriama saulė. 
Laikas didžiajai aukai.

Tradicinė daina
Pabeldžiau, pašaukiau, 
Bet lietaus nėra, 
Lietaus nėra. 
Ateik!
O, lietuti, lietužėli,
Laistyk, laistyk,
Laistyk, laistyk,
Ateik!

Malda ir kvietimas

Ateik, Lietuti, ateik, 
Išvirsiu tau barštelių 
Moliniame puodely, 
Kampely pastatysiu.
Puodelis pasvirs – 
Lietutis pasipils.
Puodelis suduš – 
Žaibas dangų pramuš.
Ateik, Lietuti, ateik 
Ant kopūstų laukų,
Ant žolelių sausų,
Ant margų gėlelių ir mažų vaikelių. 


Našlės daina 
Oi, lekia trys paukštės pas Dievą,
Sparnais plasnoja, Dievulio prašo.
Dievulio prašo, Lietutį kviečia. 
Pramuš dangų snapais, išleis Lietutį. 

Rauda 
Oi, vaikeliai-žiedeliai,
Mažieji berneliai,
Koks didis jūsų vargelis.
Išėjo jūsų tėvelis,
Atgulė šventon žemelėn, 
Nebemato brangiųjų vaikelių.
Oi, vaikeliai-žiedeliai,
Koks didis jūsų vargelis,
Išėjo jūsų motulė.
Ateis motulė pas Dievą,
Prašys visiems dalelės. 

Epilogas
Oi, vaikeliai-žiedeliai,
Sugrįš jūsų motulė,
Sugrįš jūsų motulė gegule pavirtusi.
Motulė kukuos, sakmes rypuos,
Vaikelius linksmins.
Atėjo laikas didžiajai aukai. 

(Vertė R. Brilienė)

VIDMANTAS BARTULIS (g. 1954)
„I don‘t like souvenirs“ (1995) - tai vėl gi kažkokia protesto forma prieš rutininius papročius...
Vienas jų – labai paplitęs – suvenyrai... Greitosiomis nupirkti, nieko nereiškiantys, nuobodūs...
...labai nuobodūs...
Vidmantas Bartulis

FRANCI KREVH (g. 1973) studijavo Liublijanos muzikos akademijoje, prof. Boriso Šurbeko
mušamųjų instrumentų klasėje. Atlikėjas groja įvairiuose ansambliuose ir orkestruose: Slovėnijos filharmonijos simfoniniame orkestre, ansamblyje „Slovene Percussion Project”, šiuolaikinės muzikos ansamblyje „MD7“ ir kituose. Menininkas pasirodo kaip solistas, bendradarbiausja su kitais muzikais (Berhardu Wulfu, Nebojša Živkovič, Johnu Becku, Igoriu Lešniku), nuolat koncertuoja Slovėnijoje bei užsienyje. Kartu su grupe „Studio za tolkala“ jis pelnė Betetto apdovanojimą. Meninkas rengia mušamųjų instrumentų muzikos valandas mažiesiems klausytojams, su kuriais dalinasi kūrybos džiaugsmu. 

„Mozaiki 1“(2001) – anot autoriaus (ir atlikėjo), šis kūrinys – tarsi vožtuvas, leidžiantis išsiveržti visoms idėjoms ir muzikiniams fragmentams, gimusiems 2001 m. žiemą, grojant įvairiuose ansambliuose bei orkestruose. Keturių dalių kompoziciją geriausiai apibūdintų žodis „bazinis“. Kūrinys reikalauja aukšto meistriškumo ansamblio, kurio nariai paklūsta itin griežtai, vienodai ritminei pulsacijai. I dalis - griaustinio ir audros imitacija; II dalis – kupinas eksatazės šokis; III-oje dalyje atlikėjai tarsi bando išvengti audros padarinių tam, kad IV-oje dalyje galėtų pasiekti ritminę ir dinaminę kulminaciją.

BRINA JEŽ BREZAVŠČEK (g. 1957) – slovėnų kompozitorė. Studijavo kompoziciją Liublijanos universitete, prof. Urošo Kreko klasėje, vėliau tobulinosi tarptautiniuose kompozicijos kursuose, gilinosi į elektroakustinę muziką Grace ir Belgrade. Kaip kviestinė kompozitorė dirbo CIRM (Nica) ir GRM (Paryžius) elektroakustinės muzikos studijose. Menininkė kuria kamerinę, elektroakustinę, chorinę, orkestrinę bei teatrui skirtą muziką. Kompozitorės darbai nuolat skamba naujosios muzikos festivaliuose Slovėnijoje ir užsienyje, autorė už savo kūrybą 
yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. 
Brina Jež Brezavšček vadovavo naujosios muzikos asociacijai “Muzina” (1998-2000), nuo 2003 m. yra organizacijos “Sirius AB” vadovė ir renginių organizatorė, dėsto Liublijanos universiteto Pedagogikos fakultete.

“Ob lepem somraku” (“Sutemose”, 2009) - sužavėta prancūzų poeto siurrealisto André Bretono poetinės kalbos ir išraiškos būdų, pasirinkau savo dainos tekstui poeto eilėraštį “Sutemose”, kurį į slovėnų kalbą išvertė Aleš Berger. Bretono žodžiai alsuoja siurrealistine dvasia, tarsi sklandančia virš žemiškų pojūčių, garsų ir kvapų. Ieškodamas naujų meninių identitetų poetas drąsiai naudoja priemones, kurios net gi šiandien dažnai vertinamos kaip antaeilės, nereikšmingos (dadaizmas, automatinis rašymas, rėmimasis įsivaizduojama siurrealizmo idėja). Tačiau istorija parodė poetą buvus teisų: rašymas laisvu rimu labiausiai provokuoja kūrėjo fantaziją. Net gi muzika, besiremianti šiomis pirminėmis nuostatomis, purtoma formuojamų vaizdinių jėgos ir gyvena savo gyvenimą, supdamasi svaiginančiu laisvės ritmu.
Brina Jež Brezavšček



VINKO GLOBOKAR (g. 1934) gimė Prancūzijoje. Grojo džiazą, vėliau studijavo tromboną Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje. Kompozicijos ir dirigavimo mokėsi pas René Leibowitzą bei Luciano Berio. Vinko Globokaras pirmasis atliko daugelį naujų kūrinių trombonui, tarp jų - Luciano Berio, Mauricio Kagelio, René Leibowitzo, Karlheinzo Stockhauseno, Toru Takemitsu kompozicijas. 
Menininkas kuria solinę, kamerinę, orkestrinę ir chorinę muziką, operas, diriguoja simfoniniams orkestrams. Kompozitorius dėstė Kelno aukštojoje muzikos mokykloje (1967-1976), Florencijos “Scuola di Musica di Fiesole” (1980-2000), vadovavo Paryžiaus IRCAM (Akustinės muzikos tyrinėjimų ir koordinavimo instituto) instrumentinės ir vokalinės muzikos tyrinėjimų departamentui. 

“Kvadrat”(1989) – kūrinyje atsispindi kompozitoriaus polinkis gretinti keistus, ypatingus ir kasdienius garsus, o taip pat įtraukti atlikėją į muzikinės kompozicijos bei dramaturgijos kūrybos procesą. Keturi atlikėjai perkusininkai patys pasirenka po keturis instrumentus, kurie gali būti pučiami, daužomi, purtomi ir trynami. Jie taip pat turi po keturis daiktus, kuriais bandys išgauti garsus. Tai geometrinės figūros, daržovės, spalvoti ir judantys objektai. Grojimo būdai, kuriuos tam tikrame etape kuria kiekvienas atlikėjas, schematiškai pažymėti kavdratu: Tolerancija, Nepriklausomybė, Kūrybiškumas , Utopija. 



JUDĖJIMO ONTOLOGIJA
Lapkričio 28 d., šeštadienis, 17 val.  
Kauno valstybinė filharmonija (L.Sapiegos g. 5)

RŪTA IR ZBIGNEVAS IBELHAUPTAI

Loreta Narvilaitė „Šauksmas – Šviesa“ dviem fortepijonams ir elektronikai (elektronika Gedimino Zujaus), (2009, premjera)
Rytis Mažulis „Čiauškanti mašina“ dviem fortepijonams ir elektronikai (aranžuotė Lino Paulauskio) 
Zita Bružaitė „Galopu“ dviem fortepijonams ir elektronikai (versija 2009, elektronika Dainiaus Veršulio) 
Gintaras Sodeika „Garso ontologija nr.2“
Algimantas Kubiliūnas Tokata dviem fortepijonams (2009, premjera)
Osvaldas Balakauskas „Movimenti II“ dviem fortepijonams ir fonogramai


RŪTOS IR ZBIGNEVO IBELHAUPTŲ fortepijoninis duetas susikūrė 1989 metais. Abu atlikėjai baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Duetas yra laimėjęs tarptautinius konkursus ir dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose visoje Lietuvoje bei užsienyje: tarptautiniuose festivaliuose Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijos „Varšuvos Rudenyje" ir „Silezijos šiuolaikinės muzikos dienose", Liublijanos vasaros festivalyje , „Klassik im Grünen“ Vokietijoje, Vilniaus festivalyje, Pažaislio muzikos festivalyje, Thomo Manno, „Gaidos" tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje; surengė rečitalių Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Latvijoje. Ibelhauptų repertuare - kūriniai dviem fortepijonams ir fortepijonui keturioms rankoms nuo baroko epochos iki nūdienos. Didelį dėmesį ansamblis skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai, yra daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių iniciatoriai ir pirmieji atlikėjai. Dueto koncertai dažnai skamba radijo ir TV programose. Šiuo metu abu pianistai yra Lietuvos muzikos akademijos fortepijono katedros docentai - dėsto fortepijono ir fortepijonų ansamblio disciplinas. 1997 metais Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
LORETA NARVILAITĖ (g. 1965) baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę, o 1996 m. ten pat ir asistentūrą – stažuotę. Nuo 1989 m. dirba Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje, kur dėsto kompoziciją ir muzikos istoriją. Kompozitorė lietuviškoje periodikoje bei interneto puslapiuose yra publikavusi per 100 straipsnių.1994 m. L. Narvilaitė inicijavo naujos muzikos festivalio “Kopa” atsiradimą Klaipėdoje, jam vadovavo (1994 – 1999). Nuo 1991 m. talkina organizuojant naujos muzikos festivalį “Marių klavyrai” Klaipėdoje. 2002, 2003 ir 2004 m. kompozitorė gyveno ir kūrė Visbio tarptautiniame kompozitorių centre (Švedija), vedė seminarus apie savo ir lietuvių muziką Gotlando kompozitorių mokykloje. 2002 m. gegužės mėnesį pristatė savo kūrybą Londono Karališkoje muzikos akademijoje. 
L. Narvilaitės muzikoje dera racionalumas ir ekspresija, rafinuotas koncertiškumas ir šviesi melancholija. Menininkės kūryba nuolat skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. 

„Šauksmas – Šviesa“ dviem fortepijonams ir elektronikai (2009, premjera) - pavadinime užkoduota kūrinio emocija ir forma. Šauksmas, pasiekęs kraštutinį įtampos tašką, virsta Šviesa. Dviem trimitams ir dviem fortepijonams parašytos ekspresyvios muzikos remiksą padarė Gediminas Zujus. 
Kūrinys skambėjo festivaliuose „Permainų muzika“ (š.m. spalio 9 d.) ir „Iš arti“.
Loreta Narvilaitė

RYTIS MAŽULIS (g. 1961) baigė profesoriaus J. Juzeliūno kompozicijos klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1983). 1998 -1999 m. tobulinosi „Akademie Schloss Solitude“ Štutgarte. 2004 m. kompozitorius tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatu. Nuo 2006 m. Rytis Mažulis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas.
Kompozitoriaus kūrybai būdinga ypatinga stilistinė švara, muzikinio audinio vientisumas ir simetrija, grindžiama kontrapunktine (dažniausiai kanonine) technika, koncentriškos, "ratų" pavidalo kūrinių formos. Natūralu, kad tokia kūrybos kryptis reikalauja pasitelkti ir atitinkamas kūrinių sudėtis, kad būtų išgautas homogeniškas ir "kristališkas" skambesys. Todėl Rytis Mažulis daugiausiai rašo muziką lygių balsų arba klavišinių instrumentų ansambliams; pastarieji kūriniai būna atliekami gyvai arba realizuojami kompiuteriu, traktuojant jį kaip savotišką "superfortepijoną". Kai kuriuose kūriniuose išnaudojamos ir specifinės kompiuterių galimybės, ko neįmanoma pasiekti atliekant muziką įprastais instrumentais.

„Čiauškanti mašina“(1986) atriedėjo iš Ryčio Mažulio debiuto laikų. Ji žymėjo kompozitoriaus kūrybos „mašinistinį“ periodą (1984-1987) ir kartu pristatė lietuvių kompozitorių „mašinistų“ kartą (Rytis Mažulis, Šarūnas Nakas, Nomeda Valančiūtė, Gintaras Sodeika ir kt.). Industrijos bildesys, techniškieji miesto, dinamiški judančių mechanizmų garsai į lietuvių muziką atėjo kartu su šia kompozitorių karta. „Čiauškančios mašinos“ garsai galėtų priminti mechaniškai judančių krumpliaračių muziką.

Gražina Daunoravičienė



ZITA BRUŽAITĖ (g. 1966) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasę. Nuo 1996 m. Lietuvos Kompozitorių sąjungos narė, nuo 2009 m. - šios oganizacijos pirmininkė. Kompozitorės kūryboje nuolat persipina praeitis ir dabartis: tarsi iš naujo atrasdama praėjusio šimtmečio kūrėjams gerai žinomas komponavimo galimybes, jas naujai parafrazuoja, o sudėtingus technologinius procesus sąmoningai paverčia garsų žaisme ar pokštais. Klausytojui belieka atpažinti tam tikrus ženklus, užuominas, išgirsti giesmės ar dainos, džiazo ar choralo intonacijas, komponavimo būdų segmentus, kurie ištirpsta bendrame muzikiniame procese. 
Dainora Merčaitytė

„Galopu“ dviem fortepijonams ir elektronikai (versija 2009) 
Žanras: veiksmo.
Veikėjai: du žmonės, grojantys juodais ir baltais klavišais.
Siužetas: abstrakčiai apie laukinę dvasią ar pašėlusiais tempais gyvenančius šiandien ir kada nors.
Skaitiklis: 686 s
Abejonė: gal reikėtų kartais (...) ir kur nors (...) stabtelėti...
Zita Bružaitė

GINTARAS SODEIKA (g.1961) baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę (1986). Geriausiai yra žinomas kaip muzikos teatrui kompozitorius. Kūrybinio kelio pradžioje Sodeikos kūryba buvo gana nekonvencionali - hepeningai, garso instaliacijos, instrumentinio teatro kompozicijos. Jo koncertinė muzika taip pat išsiskiria tam tikru teatriškumu, nuorodomis į populiarios muzikos kultūrą. Pats kompozitorius savo paskutiniųjų metų kūrybą apibūdina kaip „akademinį techno“ - keistą tradicinių muzikos vertybių ir naujųjų technologijų derinį. Sodeikos kūriniai dažnai savyje suderina minimalizmo ir džiazo elementus, jiems nestinga įmantraus humoro ir saviironijos.
Kaip geriausias sezono teatro kompozitorius, jis yra gavęs Kristoforo (1998) bei Auksinio scenos kryžiaus (2006) apdovanojimus. 2006 m. pelnė Tarptautinio Vroclavo teatro festivalio „Kontakt“ statulėlę už geriausią muziką. 1999-2003 m. – Lietuvos kompozitorių sąjumgos pirmininkas, 1995 – 2006 m. LMTA elektroninės ir kompiuterinės muzikos studijos vadovas. 2000 - 2006 m. – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas, 2003-2005 ir 2006-2008 m. – Lietuvos kultūros viceministras. 

„Garso ontologija Nr. 2“ (1998)
Pradžioje buvo ritmas... Ontologija – tai būties pradmuo, visa ko pradžia. Čia gi kalbama apie garso ontologiją. Autorius tarsi akcentuoja mintį, kad pradžioje buvo ritmas – garso aukštis čia nėra toks svarbus. Daugiausia dėmesio sutelkta į ritmo magiją, kuriai jautrus buvo ir pirmykštis žmogus, ir mūsų laikų herojus...
Kompozitorius „Garso ontologiją Nr.2“ apibūdina kaip „akademinį techno“. Kūrinys pagrįstas specifiniais ritmais, kurie nuspalvinti harmoninėmis, faktūrinėmis, dinaminėmis spalvomis; čia jungiami minimalizmo ir džiazo elementai. Ritmas yra sudėtingiausias šio kūrinio atlikimo parametras, kurio komplikuotumas gretinamas su tam tikra monotonija.  
Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai
ALGIMANTAS KUBILIŪNAS (g. 1939) – kompozitorius, pedagogas. Daugiausia kuria kamerinę muziką. Tai vokaliniai ciklai, muzika instrumentiniams ansambliams (3 styginių kvartetai, kvintetas mediniams pučiamiesiems), pjesės liaudies muzikos instrumentams ir liaudies instrumentų orkestrui, dainos chorams, kūriniai fortepijonui. Kompozitoriaus kūrybinio braižo formavimuisi didelę įtaką turėjo lietuvių liaudies muzika, o taip pat XX a. modernistinės muzikos kryptys – dodekafonija, aleatorika, serijinė technika. 

Tokata dviem fortepijonams (2009, premjera) parašyta šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ užsakymu. Kūrinio kelias ir likimas jau po pirmojo viešo atlikimo visai nebepriklauso nuo autoriaus norų, inspiracijų, sąlygojusių kūrinio gimimą, kūrinyje užšifruotų emocijų. Tad ar verta autoriui aiškinti klausytojams (ir klausantiesiems sureikšminti) nedidelės apimties pjesės struktūrinius ypatumus, muzikinę kalbą? Žinoma, žingeidžiausiems klausytojams ir kritikams galiu pasakyti, kad kūrinys parašytas įprasta šiuolaikine kompozicine technika: beveik visa pjesė grįsta kontroliuojamąja aleatorika, sonorika, tačiau nėra itin virtuoziškas kūrinys kaip būdinga tokatoms. Bet ne tai svarbiausia muzikos mėgėjui. Tikiuosi, kad klausytojai teisingai suvoks ir įvertins kūrinio nuotaiką, perteikiamą muzikinį vaizdą.

Algimantas Kubiliūnas  
OSVALDAS BALAKAUSKAS (g. 1939) nuo pat 7-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtino lietuvių moderniosios muzikos "smaigalyje" kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, darančių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai - anksčiau vien savo kūryba, vėliau ir pedagogine veikla. Šiandien jis teigia, kad „modernizmas pralaimi kaip revoliucija - kaip tradicijos neigimas par excellence. [...] Galima sakyti, aš atmetu avangardizmo principus ir technikas, nes tai jau esu mėginęs ir žinau, kaip tokia muzika funkcionuoja". Balakauskas yra vienas iš produktyvesnių lietuvių kūrėjų - sukurtos penkios simfonijos, daugiau nei dešimt koncerto žanro kūrinių, kamerinė opera, baletas ir daugybė kitos, daugiausia kamerinės instrumentinės muzikos. Reikliai vertindamas tiek kolegų, tiek pirmiausia savo paties kūrybą, kompozitorius visą laiką ieško atsakymų į muzikos prigimties ir prasmės klausimus, reikšdamasis ir kaip įžvalgus, preciziškas muzikos kritikas bei teoretikas.
1992-1994 m. O. Balakauskas buvo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje (reziduojantis Paryžiuje). Dvylika metų vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedrai. 1996 m. kompozitorius apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1998 m. - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
„Movimenti II“ dviem fortepijonams ir fonogramai (2006) – italų k. „movimenti“ reiškia judėjimus. Fonogramos ir solistų „dialogas“ grindžiamas judėjimo tipų priešpastatymais, pasitelkiant heterofoniją (kai tos pačios madžiagos versijos skamba vienu metu), polifoniją (kai solistai yra bendro audinio dalyvių grupių sąveikoje) arba homofoniją (kai solistai fonogramos medžiagą tik „spalvina“). Tokiu būdu vyksta faktūrų žaismas, lemiantis kūrinio dinamiką.

Osvaldas Balakauskas

Leidinyje naudota medžiaga iš Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro (www.mic.lt) ir Lietuvos muzikos atlikėjų informacinio centro (www.musicperformers.lt).